Contributing Editor, Eastern European Journal of Metaphysical Agrarianism
Holdenas nori apsaugoti vaikus nuo suaugusiųjų pasaulio žiaurumo. Tai tiesiogiai susiję su pavadinimu – jis nori būti tas, kuris „gaudo vaikus, rugiuose prie bedugnės“, kad jie neįkristų į prarają (nepasuktų blogu keliu). Psichologinė branda
personažo reikšmė ir jo patarimas Holdenui.
In the Lithuanian psyche, the bedugnė (abyss) is not the oceanic, rolling chaos of Nietzsche. It is not a void of stars. The Lithuanian abyss is local, karstic, and deeply Protestant in its indifference. It is a sinkhole. A sudden collapse of the limestone shelf beneath a barley field. It is the earth eating itself. rugiuose prie bedugnes analize
This feature is part of an ongoing series on "Marginal Ontologies of the Baltic Region." The author would like to thank the anonymous archivist at the Vilnius University Library for not throwing away the soggy notebook.
—a guardian who catches children before they fall off a cliff while playing in a field. The Cliff/Abyss:
Simbolizuoja Holdeno norą būti kitokiam, jo individualumą ir kartu saugumo paieškas. In the Lithuanian psyche, the bedugnė (abyss) is
Holdenas idealizuoja vaikystę (ypač savo brolį Alį ir seserį Fibę) kaip tyrą etapą, o suaugusiųjų gyvenimą mato kaip purviną ir sugedusį.
„Rugiuose prie bedugnės“ kelia esminį klausimą: Salingeris neduoda pigių, laimingų atsakymų. Romano pabaigoje Holdenas atsiduria sanatorijoje (psichiatrijos ligoninėje), o tai rodo, kad jo maištas prieš sistemą pareikalavo per didelės psichinės kainos.
Kūrinio kulminacijoje Holdenas stebi savo seserį Fibi, besisukančią karuselėje ir bandančią sugriebti auksinį žiedą (rizikuojant nukristi). Čia Holdenas išgyvena nušvitimą: jis supranta, kad negali apsaugoti vaikų nuo suaugimo. Vaikams reikia leisti rizikuoti, klysti ir patiems peržengti tą ribą. Tai žymi Holdeno susitaikymo su realybe pradžią. Kūrinio struktūra ir kalbos stilius It is a sinkhole
Šis romanas išlieka literatūros viršūne, nes J. D. Salingeris sugebėjo užfiksuoti universalią tiesą: augimas yra skausmingas, praradimai neišvengiami, tačiau noras saugoti tai, kas pasaulyje gražiausia, yra tai, kas mus daro žmonėmis.
Holdenas jaučiasi visiškai izoliuotas. Jis trokšta žmogiško ryšio, meilės ir supratimo, tačiau kiekvienas jo bandymas užmegzti kontaktą (su merginomis, taksistais, buvusiais mokytojais) baigiasi nesėkme arba nusivylimu. Paradoksalu, tačiau bėgdamas nuo vienatvės Holdenas pats atstumia žmones, nes bijo būti įskaudintas arba pamatyti jų „netikrumą“. 3. Psichologinė trauma ir gedulas